Perimenopauzė ir menopauzė – natūralūs, tačiau dažnai sudėtingi moters gyvenimo etapai, lydimi įvairių fizinių ir emocinių iššūkių. Jų metu daug moterų susiduria su nerimu, depresija, santykių problemomis ar net skyrybomis – dažnai nežinodamos, kad visa tai gali būti susiję su hormoniniais pokyčiais. „Ingos Gruzdienės medicinos centro“ Klaipėdoje ir Lifeklinikos Kaune įkūrėja ir vadovė, gydytoja akušerė-ginekologė Inga Gruzdienė pabrėžia, kad šių sunkumų galima išvengti. „Nereikia laukti, kol gyvenimo kokybė taps nepakeliama. Stebėkite savo kūną, emocijas, savijautą – jei jaučiatės prastai, nedelskite ieškoti pagalbos. Kuo anksčiau tai padarysite, tuo efektyviau bus galima jums padėti“, – sako gydytoja.
Kas vyksta perimenopauzėje?
Pasak I. Gruzdienės, perimenopauzė yra pirmasis hormoninių pokyčių etapas, kai pradeda silpnėti moters reprodukcinė funkcija. Dažniausiai ji prasideda maždaug 40–45 metų amžiuje, tačiau kai kuriais atvejais gali pasireikšti nuo 35 metų ar net anksčiau – tokiu atveju diagnozuojama ankstyvoji perimenopauzė.
Perimenopauzės laikotarpiu moters organizme pradeda svyruoti trijų pagrindinių hormonų – estrogeno, progesterono ir testosterono – pusiausvyra. Pirmiausia pradeda mažėti progesteronas, nes ovuliacija vyksta vis rečiau. Dėl to tampa nereguliarus mėnesinių ciklas, kinta kraujavimo trukmė bei intensyvumas. Gali pasireikšti pilvo pūtimas, skysčių kaupimasis, ryškūs priešmenstruaciniai simptomai, krūtų jautrumas, nuotaikų kaita, dirglumas ir miego sutrikimai.
Vėliau pradeda mažėti estrogeno kiekis, tačiau šis procesas vyksta ne tolygiai, o šuoliais: kartais jis smarkiai sumažėja, o kartais – būna labai aukštas. Šie estrogeno svyravimai dažnai lemia karščio bangas, naktinį prakaitavimą, emocinį jautrumą, nuotaikų kaitą, atminties sutrikimus. Ilgainiui, kai estrogeno kiekis sumažėja, ima kauptis riebalai pilvo srityje, sausėja oda, atsiranda makšties gleivinės sausumas, didėja šlapimo takų infekcijų, širdies bei kraujagyslių ligų rizika.
Taip pat perimenopauzės metu palaipsniui mažėja testosteronas – hormonas, atsakingas už lytinį potraukį, raumenų masę ir medžiagų apykaitą. Jo trūkumas gali lemti plaukų slinkimą, fizinio pajėgumo ir libido sumažėjimą, nuolatinį nuovargį, svorio augimą ir dažnesnius nuotaikų svyravimus.
„Perimenopauzės laikotarpis gali trukti nuo 4 iki 10metų. Tai – labai individualu ir priklauso nuo genetikos, bendros sveikatos būklės“, – pabrėžia I. Gruzdienė.
Menopauzė – ne pabaiga, o nauja pradžia
Tuo tarpu menopauzė diagnozuojama tada, kai menstruacijos nepasireiškia 12 mėnesių iš eilės. Ji žymi visišką ovuliacijos sustojimą – kiaušidės nebegamina estrogeno ir progesterono, o moteris negali pastoti natūraliu būdu. Po menopauzės prasideda postmenopauzė – etapas, trunkantis visą likusį moters gyvenimą.
„Menopauzės pradžią lemia genetiniai veiksniai, bendra sveikatos būklė ir ginekologinė istorija. Dažniausiai ji prasideda tarp 45 ir 55 metų, tačiau gali pasireikšti ir anksčiau. Taip pat egzistuoja vadinamoji dirbtinė (mediciniškai sukelta) menopauzė – ji gali ištikti po tam tikrų medicininių intervencijų – pavyzdžiui, chemoterapijos, dubens srities radioterapijos ar pagalbinio apvaisinimo – kai išeikvojama ar pažeidžiama kiaušidžių funkcija. Tokiais atvejais menopauzė gali prasidėti bet kuriame amžiuje – net labai jaunai moteriai“, – paaiškina I. Gruzdienė.
Menopauzei artėjant, simptomai, kurie pasireiškia perimenopauzėje, paprastai stiprėja ir pasiekia piką likus maždaug 1–2 metams iki visiško menstruacijų išnykimo. Perėjus į postmenopauzės etapą, kai hormonų lygis nusistovi itin žemame taške, dauguma šių simptomų palaipsniui silpnėja arba visai išnyksta. Vis dėlto kai kurios problemos – pavyzdžiui, makšties gleivinės sausumas ar sumažėjęs lytinis potraukis – gali užsitęsti ir toliau veikti moters gyvenimo kokybę.
Veiksmingi būdai, padedantys palengvinti simptomus
Pasak I. Gruzdienės, perimenopauzės ir menopauzės simptomų valdymas turėtų remtis individualiu, kompleksiniu požiūriu. Tačiau visais atvejais pirmasis žingsnis – sveikos gyvensenos palaikymas.
„Labai svarbu išlaikyti fizinį aktyvumą – ypač naudingos jėgos treniruotės, kurios padeda išsaugoti raumenų masę ir pagerinti medžiagų apykaitą. Taip pat būtinas streso valdymas bei kokybiškas miegas – čia gali padėti miego higienos principai ir tam tikri maisto papildai“, – pabrėžia gydytoja.
Vienas iš tokių – melatoninas, natūralus miego hormonas, kuris gali padėti greičiau užmigti, sutrumpinti užmigimo laiką ir pagerinti miego kokybę, ypač tuomet, kai dėl hormoninių pokyčių sutrinka cirkadiniai ritmai. Rekomenduojama dozė dažniausiai siekia 0,5–1 mg, o papildą geriausia vartoti likus 30–60 minučių iki miego.
Melatoninas dažnai derinamas su raminamojo poveikio augaliniais ekstraktais, tokiais kaip valerijonų šaknys, raudonžiedės pasifloros žiedai, apynių ar ramunėlių ekstraktai. Tokie deriniai padeda greičiau atsipalaiduoti, lengviau užmigti bei pagerina miego kokybę, ypač kai sutrikimai susiję su stresu ar hormonų pokyčiais.
Anot gydytojos, tinkamai parinkti maisto papildai gali pagerinti moters savijautą net 20–40 procentų. Dažniausiai rekomenduojami: vitaminas D su vitaminu K2, magnis (ypač magnio bisglicinato forma), omega-3 riebalų rūgštys, kreatinas. Neretai skiriami ir fitoestrogenai ir fitoprogesteronai – natūralios kilmės medžiagos, padedančios esant makšties sausumui, šlapinimosi sutrikimams, plaukų slinkimui ar kitiems hormonų pusiausvyros sutrikimo simptomams.
Savijautos gerinimui svarbi ir subalansuota, baltymais turtinga mityba – rekomenduojama apie 1,6 g baltymų kilogramui kūno svorio. Jei to pasiekti su maistu nepavyksta, galima pasitelkti kokybiškus baltymų papildus.
Taip pat esant emociniams sunkumams rekomenduojama kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą.
Jeigu šių priemonių nepakanka, tuomet gydymą galima papildyti individualiai parinkta pakaitine hormonų terapija (PHT). Kai kuriais atvejais ji derinama su antidepresantais ar kitais medikamentais, priklausomai nuo moters sveikatos būklės ir poreikių.
„Prieš skiriant hormoninę terapiją, atliekame reikiamus tyrimus, įvertiname bendrą sveikatos būklę ir galimus rizikos veiksnius. PHT visuomet deriname su kitomis priemonėmis – mityba, papildais, fiziniu aktyvumu. Tokia visapusiška strategija dažniausiai duoda geriausius rezultatus“, – patikina gydytoja.
Moterys neturi kentėti
I. Gruzdienės teigimu, visiškai natūralu, kad vienoms moterims perimenopauzė ar menopauzė praeina be didesnių sunkumų, o kitoms šis laikotarpis tampa tikru išbandymu. Tačiau viena didžiausių problemų – tai, kad daug moterų ilgai delsia kreiptis pagalbos ir laukia, kol viskas praeis savaime.
„Ne kartą teko matyti situacijas, kai moterį atvykti į konsultaciją paskatino vyras ar artimieji – ji jau būna išsekusi nuo nuolatinio nerimo, nemigos, nuotaikų svyravimų, savivertės problemų. Kai simptomai ignoruojami metų metus, padėti būna kur kas sudėtingiau“, – pasakoja gydytoja.
Ji pabrėžia, kad nors lytinių hormonų mažėjimo proceso sustabdyti neįmanoma, daugeliu atvejų įmanoma veiksmingai sušvelninti su tuo susijusius simptomus.
„Nereikia laukti, kol gyvenimo kokybė taps nepakeliama. Stebėkite savo kūną, emocijas, savijautą – jei jaučiatės prastai, nedelskite ieškoti pagalbos. Kuo anksčiau tai padarysite, tuo efektyviau bus galima jums padėti. Nuo gyvensenos pokyčių, papildų iki vaistų ar įvairių terapijų – pagalbos priemonių yra daug ir jos veikia. Svarbiausia – nebijoti jomis pasinaudoti“, – padrąsina ginekologė I. Gruzdienė.